Kanados valdžia, vadovaujama liberalo Justino Trudeau, 2023 m. Atminimo dienos proga išleido nurodymus kariškiams ir kapelionams, kad žuvusių karių atminimo pamaldose jie neturėtų naudoti krikščioniškų maldų ar bet kokių nuorodų į Dievą.
Toks sprendimas buvo priimtas siekiant laikytis trijų pasaulietinių principų: įvairovės, įtraukties ir lygybės.
Šis sprendimas sulaukė kritikos iš katalikų ir kitų krikščionių bendruomenių. Jie teigia, kad Dievas yra svarbi dalis Kanados istorijos ir kultūros, ir kad jo minėjimas atminimo pamaldose yra pagarbos mirusiems kariams išraiška.
„Tai yra absurdas sprendimas, – sakė Kanados Katalikų bažnyčios vadovas arkivyskupas Richardas Gagnon (Ričardas Gagonas). – Dievas yra žuvusių karių tikėjimas, ir jo minėjimas pamaldose yra natūralus dalykas.“
Portalas LifeSiteNews pažymi, kad šių paminėjimų šūkiu tapusi frazė „kad neužmirštume” (Lest we forget) nėra susijusi su kare žuvusiais kariais.
Frazė „kad nepamirštume” paimta iš krikščioniškos Rudyardo Kiplingo poemos, parašytos 1897 m. karalienės Viktorijos deimantinio jubiliejaus proga, t. y. gerokai prieš Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Poemoje žodžiai „kad nepamirštume” pakartojami aštuonis kartus. Taip autorius norėjo pabrėžti pavojų pamiršti tai, kas svarbiausia – Dievą.
Kiplingo eilėraštis – tai įspėjimas anglams nepamiršti „Viešpaties, Galybių Dievo” ir Jo „senovinės aukos” už „nuolankius ir tyros širdies žmones”. Nes be Dievo nėra tikros pergalės.
Šis eilėraštis, pavadintas Recessional (Palikimo himnas), po Pirmojo pasaulinio karo tapo Tautų Sandraugos Atminimo dienos programos dalimi. „Kad nepamirštume” tapo fraze, skirta kare nukentėjusiems ar žuvusiems kareiviams atminti. Ši frazė taip pat vartojama epitafijose.
Kanados valdžios sprendimas uždrausti kapelionams žuvusių karių atminimo pamaldose minėti Dievą yra dar vienas pavyzdys, kaip pasaulietinės vertybės vis labiau įsigalėja Kanadoje.