**Šiandienos Šventojo Rašto žinia: Dievo meilė ir atleidimas**
Šiandienos Šventojo Rašto skaitiniai byloja apie Dievo meilę ir atleidimą – temas, kurios yra ypač svarbios mūsų kasdieniniame gyvenime ir santykiuose su kitais. Pirmiausia pažvelkime į skaitinius, o tada pamėginkime juos suprasti giliau, kad jie taptų mūsų dvasinio gyvenimo gairėmis.
**Pirmasis skaitinys: Pranašo Jonas patyrimas (Jon 4, 1-11)**
Pirmasis skaitinys iš Jono knygos kalba apie pranašą Joną, kuris, pamatęs Dievo gailestingumą Ninevės miesto atžvilgiu, supyksta. Jis nesupranta, kodėl Dievas atleidžia miestui, kuris nusidėjo tokiu dideliu mastu. Dievas atsako Jonui, kad Jis gailestingas ir rūpestingas visiems savo kūriniams, netgi patiems didžiausiems nusidėjėliams.
**Antrasis skaitinys: Kolosiečiams laiškas (Kol 3, 12-17)**
Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius ragina Kolosiečius būti gailestingais, geranoriškais, nuolankiais, romiais ir kantriais. Tai mums primena, kad tikėjimas ne tik tarsi teorinė doktrina, bet ir praktinis vadovas, kaip elgtis kasdienybėje, bendraujant su žmonėmis. „Visa, ką darote, darykite iš širdies tarsi Viešpačiui, o ne žmonėms.“ (Kol 3, 23).
**Evangelija: Mato Evangelija (Mt 5, 38-48)**
Šiandienos Evangelijos skaitinys iš Mato Evangelijos moko apie tikrąją meilę ir atleidimą. Jėzus sako: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai.“ (Mt 5, 44-45). Šis mokymas yra esminis krikščionybei, kur pasiaukojanti meilė ir atlaidumas yra pagrindinės vertybės.
**Dievo meilė ir jos praktinė reikšmė mūsų gyvenime**
Dabar pabandykime suprasti, kaip šios Šventojo Rašto ištraukos gali paveikti mūsų kasdieninį gyvenimą. Jono istorija primena mums apie Dievo didžiulę meilę ir gailestingumą visiems, net jei mes to nesuprantame ar nesutinkame. Tai svarbi pamoka apie neturėjimą išankstinių nusistatymų ir kito neteisimą. Dažnai mes, matydami, kaip kiti gauna atleidimą ar Dievo malonę, galime jausti pavydą ar pyktį. Tačiau Dievo gailestingumas siekia kiekvieną iš mūsų, ir mes turime stengtis būti tokie pat gailestingi ir atlaidūs.
Apaštalas Paulius Kolosiečiams primena, kad mūsų tikėjimo praktika turi atsispindėti mūsų veiksmuose. Jis ragina mus būti nuolankiais ir gailestingais kiekvienoje situacijoje. Tai reiškia, kad mes turime atleisti net tiems, kurie mus įskaudino, ir nešti Kristaus šviesą savo kasdieninėje veikloje. Gyvenkime taip, kaip mokėme per Kolosiečių laišką – „darykite iš širdies tarsi Viešpačiui.“
Jėzaus žodžiai Evangelijoje apie meilę priešams yra stiprus iššūkis kiekvienam krikščioniui. Natūralu jausti pyktį ar kerštą tiems, kurie mus sužeidė, bet Viešpats kviečia mus žengti aukščiau žmogiškųjų jausmų ir mylėti net priešus. Tai ne tik skatina mus augti dvasiškai, bet ir daro pasaulį geresniu. Meilė ir atlaidumas turi galią keisti širdis ir užmegzti taiką net ten, kur atrodė, kad ji neįmanoma.
**Kaip šie principai gali būti taikomi mūsų gyvenime?**
Praktiniai būdai, kaip galima taikyti šias mokymo tiesas mūsų kasdieniame gyvenime:
1. **Atleidimas**: Stenkimės atleisti tiems, kurie mus sužeidė. Tai gali būti mažų kasdieninių nuoskaudų ar didesnių konfliktų atvejai. Atleidimas išlaisvina ir atveria kelią Dievo malonei mūsų gyvenimuose.
2. **Malda už kitus**: Kasdien melskimės už savo draugus, šeimą ir netgi priešus. Malda mumyse ugdo atjautą ir supratimą, leidžia mums pamatyti Dievo veikimą kitų žmonių gyvenime.
3. **Gailestingumas ir geranoriškumas**: Būkime gailestingi ir geranoriški net nepažįstamiems žmonėms. Maži geri darbai ir rūpestingumas gali būti stipri Dievo meilės išraiška mūsų aplinkoje.
4. **Savęs vertinimas ir nuolankumas**: Mokykimės nuolankiai priimti Dievo valią savo gyvenime, net jei ji kartais nesutampa su mūsų norais ar lūkesčiais.
Tegul šiandienos Šventojo Rašto skaitiniai įkvepia mus siekti didesnio gailestingumo, atlaidumo ir meilės savo gyvenime. „O dabar lieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.“ (1 Kor 13, 13). Leiskime Dievo meilei ir atlaidumui būti kertiniais akmenimis mūsų kasdieniniame kelyje link šventumo.
Viešpats tebūna su jumis ir te atveria jūsų širdis mylėti bei atleisti taip, kaip Jis mus moko.